Gražiausiu Lietuvoje vadinamu panemunės kelio maršrutas – net neišlipdami iš automobilio galėsite žavėtis Lietuvos upių tėvo Nemuno ir gyvenimo aplink jį istorija, kultūra, bei gamta. Šis maršrutas ypatingai patiks besidomintiems kartine istorija – čia apstu pilių bei piliakalnių, menančių netgi kovos su kryžiuočiais laikus. Tuo pačiu, prie Nemuno kūrėsi ir gyvenvietės su savo kultūrinasi objektais – šiame maršrute rasite dvarų, bažnyčių bei kitų, šio regiono istoriją menančių kultūrinių objektų. O maršruto gale, įspūdingas pamario gamtovaizdis bei pagrindinis paukščių migravimo kelias Ventės rage.
1890 m. Kauno miestas buvo apsuptas aštuoniais fortais ir devyniomis artilerijos baterijomis. Nuo 1924 m. fortas buvo naudojamas kaip Kauno miesto sunkiųjų darbų kalėjimas. Nacistinės Vokietijos okupacijos metu fortas buvo naudojamas kaip masinio žmonių naikinimo vieta.
Kauno pilis – tai XIV amžiuje pastatyta pirmoji mūrinė Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Pasakojama, kad pilies šeimininkė karalienė Bona Sforza pilyje laikiusi kariuomenę, kuri vėliau prasmegusi po žeme ir nuo tos dienos laukianti, kada Kauną ištiksianti kokia nors didelė bėda, kad galėtų pasirodyti ir jį apginti
Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. 1819 m. dvarą įsigijoTiškevičiai, kurie suremontavo dvaro rūmus, pastatydino papildomų pastatų - oranžeriją, svirnus, arklides ir įrengė parką.
Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Piliakalnyje 1293 – 1363 m. stovėjo Pieštvės pilis.
Veliuonos piliakalniai – piliakalnių ir įtvirtinimų kompleksas Nemuno slėnio šlaite. Dar šis piliakalnis vadinamas "Gedimino Kapas", "Gedimino piliakalnis" ar "Ramybės piliakalnis". 1411 m pastatytoje pilyje buvo pasirašyta Melno taikos sutartis.
Pirmosios pilys Nemuno pakrantėj statytos dar apie 1300 metus kaip kovų su kryžiuočiais gynybiniai postai. Po Žalgirio mūšio jų svarba sunyko. Tačiau pilys atgimė XVI–XVII a., kai Nemunas tapo prekybos keliu. Raudonės pilis yra priskiriama tokioms antrosios kartos reprezentacinėms panemunės pilims.
Iš pradžių pilis vadinosi Panemunės vardu pagal dvarą, kurio žemėse pastatyta. Vėliau ją perėmus Gelgaudams, ji vadinta Gelgaudų pilimi. Po 1831 m. sukilimo pasikeitus savininkams prigijo Zamkaus vardas. XX a. pradžioje netoliese įsikūrus Vytėnų kaimui, pradėta vadinti Vytėnų pilimi. Šiuo metu vėl vadinama pirminiu savo vardu.
Senovės laikais Bitėnai buvo sielininkų ir keliaujančiųjų Nemunu poilsio vieta. Per lietuvių tautinį atgimimą Bitėnai tapo svarbiu draudžiamosios lietuviškos spaudos leidimo ir platinimo centru.
Legendomis ir padavimais apipintas Rambyno kalnas. Nuo kalno apžvalgos aikštelių atsiveria panorama į Nemuno žemupį ir plačias jo pakrantes bei kitapus tolumoje kylančius Tilžės miesto bokštus.
Ventės ragas – pusiasalis prie Kuršių marių, visai netoli Nemuno upės žiočių, į pietus nuo Ventės gyvenvietės. Labiausiai žinomas dėl jame įkurtos praskrendančių paukščių žiedavimo stoties. Šioje vietoje galima iš arti pajusti paukščių migraciją.