NEMUNO ŽEMUPIO REGIONAS (Kaunas - Prienai - Birštonas - Rumšiškės - Kaunas)

HANZA – Šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga. Viduramžiais ji šimtus metų išlaikė savo įtaką Baltijos regionui. Hanzos miestai – Dancigas, Karaliaučius, Ryga palaikė glaudžius ryšius su Lietuva. Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Hanzos pirkliai veždavo odas, kailius, vašką, miško medžiagą, javus, o čia įveždavo druską, audinius, metalo dirbinius.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas. Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis.

1958 m. ruošiantis užtvenkti Nemuną, buvo nuspręsta apželdinti šlaitus, tokiu būdu juos apsaugant nuo vandens erozijos. Kadagių slėnio viršutinėje dalyje, ant skardžio krašto įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas, nuo kurio atsiveria didinga Nemuno panorama.

Paprasčiau aplankyti Birštono įžymybes važiuojant sutvarkytais dviračių takais, kurie driekiasi palei vaizdingą Nemuną iki pat senojo Žvėrinčiaus miško.

Birštono centrinis parkas įkurtas 25 ha miške neiškirtus nė vieno medžio. Jį pamėgo ir sporto entuziastai, ir ieškantys ramybės.

Tai vienintelis Lietuvoje mineralinio vandens garinimo statinys "Druskupis", kur galima mėgautis ypatingai sveiku "jūrinio efekto" oru.

XX a. septintajame dešimtmetyje krantinė įrengta siekiant apsaugoti kurortą nuo potvynių, tačiau ilgainiui ji tapo svarbiausia Birštono promenada. 2 km Nemuno pakrante vedantis pėsčiųjų ir dviračių takas jungia Vytauto kalną ir Birštono centrinį parką.

Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas) yra vienas iš žinomiausių ir aukščiausių piliakalnių Lietuvoje. Čia stovėjo medinė pilis, saugojusi Trakų kunigaikštystę nuo kryžiuočių puldinėjimų. Pirmąkart pilis paminėta metraštininkų 1382 m. Tačiau jos istorija siekia gerokai senesnius laikus. Pagal archeologinius radinius, rastus kalno papėdėje, nustatyta, kad gyvenvietės čia būta apie I tūkst. vidurį – XV a. pr.

Atodangos aukštis – apie 40 m (viršaus absoliutinis aukštis – apie 87 m), šlaitų statumas - apie 50 laipsnių, bet yra vietų, kur jie vertikalūs, o ilgis palei Nemuno upę – apie 1,7 km. Nuo atodangos atsiveria puikus vaizdas į Nemuno upės vingį ir jo slėnį su pievomis bei šilais.

Rumšiškių liaudies buities muziejus – tai vienas didžiausių pagal užimamą plotą (195 ha) bei nekilnojamų eksponatų skaičių muziejų po atviru dangumi Europoje. Tai vienintelis etnografijos rūšies muziejus Lietuvoje, pristatantis sumažintą visų etnografinių Lietuvos regionų ir miestelio atspindį