Tai daugiau gamtinis maršrutas, kuriame karaliauja žymiausias, seniausias ir storiausias Lietuvoje Stelmužės ąžuolas. Šio maršruto metu aplankysite tris ežerus, ir antras pagal dydi marias. Keliaudami pažintiniais takais, ar žvelgdami į nuostabą gamtą nuo 17 metrų aukščio Zarasų apžvalgos bokšto, karts nuo karto sutiksitę krašto istoriją primenančias bažnyčias.
Zarasas – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajone. Ežero ilgis iš šiaurės į pietus – 2,86 km, plotis – 2,3 km. Didžiausias gylis siekia 36,6 m.
2011 m. atidarytas apžvalgos ratas – analogo Lietuvoje neturintis architektūros statinys. Praeinantiems 17 m. aukščio ratu atsiveria Zaraso ežero panorama. Nusileidus laipteliais žemyn galima keliauti Zaraso ežero pakrantę juosiančiu taku arba patogiai įsitaisyti ant suolelių ir mėgautis vandens telkinio kraštovaizdžiu.
Stelmužės bažnyčia pastatyta 1650 m. kaip Alūkstos parapijos filija ir priklausė kalvinams. Bažnyčią surentė latvių meistrai tik kirviais aptašydami sienojus, nenaudodami metalinių vinių ar pjūklų. Interjeras įrengtas po 1713 m. Folkerzambų lėšomis.
Stelmužės ąžuolas – seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis paprastasis ąžuolas, vienas seniausių ąžuolų Europoje. Auga Stelmužės kaime. Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m.
Gražutės didysis dviračių žiedas - išskirtinis 45 km maršrutas dviratininkams, mėgstantiems iššūkius. Ši dviračių trasa jungia bene įdomiausius parko kultūros ir gamtos objektus.
Suformuotas 1959 m. patvenkus Šventąją 211 km nuo žiočių. Antalieptės tvenkinys antras pagal dydį Lietuvoje tvenkinys po Kauno marių. Plotas – 1911 ha. Didžiausias gylis 46 m., vidutinis gylis 7,2 m.
Salako pažintinis takas – tai istorinį Salako miestelį ir jo apylinkes reprezentuojantis, beveik 5 km ilgio, žiedinis maršrutas.
Salako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia yra neoromaninio stiliaus, turi neogotikos bruožų.
Tauragnas – giliausias ir aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs Lietuvos ežeras. Jo gylis 62,5 m. Pasakojama, kad kunigaikštis Rigimundas kartą nakvojo su kariais ežero pakrantėje. Visiems sumigus, senas kunigaikščio kanklininkas taip gražiai ėmė groti kanklėmis, kad du taurai išlindo iš miško jo pasiklausyti. Jie prabilę žmonių balsais. Kanklininkas jų paklausė, kur patogesnė vieta apsigyventi. Taurai parodė kalną ant ežero. Ten kunigaikštis pastatydino pilį ir ją pavadino Taurapiliu, o ežerą – Tauragnu.
Iš rytų ežerą supa Ruklių ir Ąžuolaušio miškai, kitose pakrantėse plyti pievos ir dirbami laukai. Vandens skaidrumas vasarą siekia 4–6 m. Nors ežeras gilus, tačiau plačiaerdvis, vėjo gerai išmaišomas, ir vandens temperatūra dugne per metus svyruoja nuo 2 iki 8°C.